grėbikas

grėbìkas, -ė smob. (2) J 1. kas grėbia (su grėbliu): Šieno grėbìkas KI636. Čia tėra pjovėjai ir grėbikės, kurios namon iš šienapjūtės traukia Vd. 2. sf. rugių ar kviečių ėmėja, rišėja: Smarkiai kirtau, kad net grėbìkė pavargo Snt.